Trečią rytą žadintuvas 5:50 jau nekėlė didelio džiaugsmo. Jau trūksta miego, labai norėtųsi dar pamiegot. Rytas zombių režimu, bet niekas neburba :)

Dar vieną rytą stebėjome Puerto Natales kraujotaką. Ryte žmonės susirenka į miestuko širdį - autobusų stotį, kur 7 val. išvažiuoja 5-9 autobusai. Vakare sugrįžę į Puerto Natales širdį visi vėl pabyra į gatves, po viešbučius ir bariukus.

Šiandien autobusu važiuosime dar ilgiau. Be įprastos 1:45 min., reiks dar toliau beveik valandą pavažiuot. Bet šiandien toli neisime - vaikštinėsim lengvu taku tik pusdienį.

Matyt veikia pratempimai prieš, po haikų, nes po poros gerų dienų neskauda nei raumenys, nei sąnariai. Gal labiausiai galva pavargusi - trūksta miego ir jau nebesinori nė žiūrėt į autobusus, kuriais triukšme tiek dardėt kasdien reikėjo. Štai čia esminis daugiadienio ėjimo privalumas - nereikia kasdien į autobusą lipti!

Autobusai prie Pehoe ežero šįryt paleidžia kokius 200 "krovininių žmonių" - daugiadienių ėjikų, kur jie lipa į 40 vietų laivelį (sulaukę eilės!) ir pusvalandį plaukia iki savo starto. Norėjome ir mes tuo ramiu ežeru paplaukyti, bet ką jau, užimtume taip brangią vietą laivuke.

Žvejys, aišku, žuvelių pamatyt nuėjo. Bet nieko nerado.

Pasivaikščiosim netoliese. Pirmiausia - galingas Salto Grande krioklys. Per sekundę juo nukrenta 1000 kubinių m. vandens. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti - statistinis lietuvis tiek vandens buityje sunaudotų per 33 metus. Taip, taip, du kartus skaičiavau!

Netrukus pamatome ir tai, dėl ko atvažiavome. Los Cuernos ragai vis dar ten pat, kur vakar palikome!

Akys blizga, ir kojos vos spėja paskui spirgantį entuziazmą. Einam arčiau! :)

Alvydo paprašiau paeiti į priekį, aš pasilieku fotografuoti. Ir, kaip dažnai atsitinka, jis iškart susiranda draugų! Šįkart - gražuolis guanakas atšuoliavo su juo susipažinti. O gal savo teritoriją ginti? O gal fotografijai papozuoti? :)

Einame pro dailius, ramius ežerus dešinėje, o kairėje - 2012 m. gaisrų metu skaudžiai išdegę plotai. Neatsakingų turistų sukelto baisaus gaisro padariniai - stūgso kaip niūrus priminimas atsakingai elgtis su ugnimi.

Dar norime Jums papasakoti kuo įdomūs šie kalnai - viršukalnėje matote pačius seniausius žemės sluoksnius, žemiau - mums įprasti nuosėdiniai sluoksniai, kuriuos aukštyn vis kelia judanti magma. Taigi Cuernos ragai skaičiuoja jau 130 mln. metų, o apatiniai sluoksniai - tik 15 mln. metų. Tik :)

Nenuslėpsime - mums čia labai patinka! :)

Pasėdim prie ežeriuko, kurio atspindžiuose maudosi kalnai ir antys.

Žemiau pirma nuotrauka - dvi dienos iki išvykimo į šią kelionę. Šypsenos plačios, bet vis dar tik laukime :)
Antroji nuotrauka - Los Cuernos apžvalgos aikštelėje. Mes tikrai sutinkam su National Geographic - čia viena gražiausių mūsų matytų vietų!

Mūsų laikas šiandien Torres del Paine nacionaliniame parke baigiasi. Po truputį baigiasi ir jėgos. Laikas į autobusą, dar kartą pasimėgauti 2,5 val. kakofonijos :)
Ryt bus poilsis. Norėjome dar Grey Glacier ledyną pamatyti, bet būtų dar viena diena 5:50... Aišku, išgyventume, bet ir bilietų į laivą neišeina nusipirkti nei internetu, nei kasoje, o ir dar vieną atkarpą autobusu neaišku kaip nuvažiuoti. Matyt nesudba :)

Summa summarum:
3 val.,
105 m aukštyn,
9 km trasa.