Kuskas ir jo apylinkės

Buenas dias, Peru!
Lėktuvas leidžiasi Kuske ir mes pasiruošę pamatyti dar vieną šio spalvingo žemyno šalį.

Kuske gyvena ~440 tūkst. gyventojų, kažkas tarp Vilniaus ir Kauno. Tik kaip patys vietiniai sako, 85% jų gyvena iš turizmo. Ir tai matyti.

Daugiau turistų, nei čia, šioje kelionėje dar niekur nematėme. Ir dar niekur neteko taip "atsimušinėti" nuo įvairiausių pardavėjų ir siūlytojų. Pagalvojome, kad vaikštant centre, mums ką nors siūlė kas minutę: suvenyrų, masažą, taksi, manikiūrą, ekskursiją pėščiomis, masažą, užeiti į kavinę, paveikslų, turą autobusu netoli Kusko, suvenyrų, profesionalią foto, masažą, užkandį ar gėrimą, nuvalyti batus, dar kartą masažą...

Taigi ko minios turistų plūsta į šį miestą 3,45 km aukštyje?

Kuskas tikrai populiariausias miestas Peru. Pastatytas ant didingos Inkų istorijos ir griuvėsių, perstatytas užkariautojų ispanų, Kuskas turi kuo didžiuotis ir ką parodyti. Nuo architektūros ir istorijos iki gastronomijos ar autentiškų apdarų - veiklos porai intensyvių dienų - garantuota.

Miestas išsidėstęs ant kelių aplinkinių kalnų. Pats centras ir įdomiausi statiniai nėra toli vienas nuo kito, bet laipteliais palypėti teks.

Mums nereikėjo didelės aklimatizacijos dėl aukščio, nes atskridome iš Kočiabambos, kur 2,5 km. Atskirdusiems iš Lietuvos gali būti sunkiau. Tokiu atveju siūlytume iškart šauti link Machu Picchu, nes ten gerokai žemiau, ir vėliau, įpratus prie aukščio, grįžti į Kuską.

Prasieinam per miestą?


San Blas rajonas

Istorijos pilno miesto beveik senamiestis, pavadintas šventojo Blaso garbei.

Rajonėlio ašis - aikštė su katedra, kaip ir priklauso katalikiškai šaliai. Mes pataikėme atvykti, kai aikštėje ruošėsi tradiciniam kelių dienų karnavalui - San Blaso gimimo dienai paminėti. Ir puošėsi ne bet kaip - netgi su vaivorykšte! ;)

Pati šventė - katalikiškų ir senųjų tikėjimų papročių vinegretas, labai primemantis mūsiškas Užgavėnes.

Siauromis gatvelėmis dieną automobilių grandinė nesustoja, o vakarais smagu nuo aukštesnės vietos apžvelgti švieselėmis nuklotas miesto kalvas.


Plaza de Armas aikštė

Centrinė, didžiausia, gražiausia ir populiariausia miesto aikštė.

Vieną jos kampą įrėmina berods 4 šalia sustatytos maldos vietos, o priešingoje pusėje aikštę juosia grandinė kavinių ir barų bei bankų ir suvenyrų krautuvių.

Dabar čia lietingas sezonas. Turėjome pramogą stebėti kaip užėjęs lietus iš aikštės greitai išvaikė turistus ir prekeivius. Tais momentais suklesti plastikinių pončų pardavimai.


Plaza de las Nazarenas aikštė

Ši - mažutė ir rami. Jeigu norėsite pabėgti iš turistų ir prekeivių balagano - čia puiki vieta ramiai pasėdėti.


San Pedro turgus

Kaip be turgaus? Čia gi pietų Amerika! Tradiciškai - rasite visko, ko norėsite ir dar šimtus dalykų. Puiki vieta apsirūpinti kokos lapais ir prisipirkti įvairiausių fantastiškų vietinių vaisių!


Cusco boleto turistico

Kuske turistų patogumui, sakome be ironijos, sukurtas produktas - vienas bilietas šešiolikai vietų. Sumokėsite ~36 eur žmogui ir eikite į muziejus ar lankykite buvusius inkų miestus netoli Kusko.

Mudu įsigijome po bilietą, užsisakėme turą ir apie 3-4 val. praleidome lankydami keturių inkų miestų palikimą.


Apie inkus

Prieš pradedant kelionę po inkų miestus, svarbu papasakoti vieną svarbų faktą.
Senuosius Peru gyventojus vadiname inkais, tačiau, pasak peruviečių, tai nėra tikslu. Atvykėliai ispanai, kurie vėliau ir užrašė savą įvykių istoriją, sutiktų gyventojų klausdavo kas pas juos vyresnysis, su kuo kalbėti. Žmogeliai rodė pirštu ir sakė - "inka"! Taigi žodis "inka" nereiškė visos genties pavadinimo, o tik ketčujų genties karalių ar jo vietininką tame kaime. Tačiau šis netikslumas ilgainiui patapo pasaulyje pripažinta tiesa. Juolab, kad daugybę vietinių amžino poilsio išguldė ispanų atvežti vėjaraupiai ir kitos ligos, kurioms vietiniai neturėjo imuniteto ar vaistų. Jau nekalbant apie grubesniai būdais nugalabytus... Neliko kam ir kitaip istoriją papasakoti.


Saqsaywaman

Šis archaeologinis kompleksas apima 3000 ha teritoriją, jį valdo ir prižiūri Nacionalinis kultūros institutas.
Saqsaywaman sudaro 6 archeologiniai paminklai, mes aplankėme tris iš jų.

Taigi tikrųjų inkų - ketčujų karalių - per visą dinastiją buvo tik 14.
Savo pasakojimuose mudu inkų vardą naudosime taip, kaip šiais laikais visi yra įpratę.


Q'enqo

Vos 2 km nuo Kusko. Ir miestas kaip ant delno. Stebėjome kaip per kalvas slenkantys debesys prausė kuskiečius. Ir tikėjomės, kad mums lietaus nebeliks :)

Mūsų akiai ir ausiai keistas pavadinimas reiškia: 'labirintas' arba 'zigzagas'.
Ši šventykla buvo skirta Pachamama - Motinai žemei. Sako, kad čia buvo unikali ceremonijų ir garbinimo vieta.

Yra daugybė teorijų, aiškinančių kaip inkai didžiulių akmenų sienas idealiai sustatė be modernių įrankių. Didžiausias šio miesto sienų akmuo sveria 125 tonas. Įspūdinga ir kelia pagarbą. Mūsų bočiai taip kietai nemokėjo.

Pavaikščioję slenkame link mašinos. Nuo kalnelio į zigzagus pažiūrėt nelipome - čia 3,6 km aukštis, labiau judant darosi sunkoka kvėpuoti.

Paskutinės nuotraukos - nežinomų autorių, mums taip gerai nufotkint nepavyko.


Tambomachay

Nuo lietaus nepabėgome, deja. Ir šiaip šioje vietoje nuo nieko nepabėgtume :) Užkilome į 4,1 km aukštumas - po pirmų penkių žingsnių uždustume.

Ši vieta tyrinėtojams kelia daugiausia klausimų, jie iki šiol nesutaria, kokia buvo šių statinių paskirtis.

Dvi populiariausios teorijos:
- čia buvo šventykla, kur inkai garbino vandenį, ir/arba - čia buvo paskutinė stotelė, kur poilsiui sustodavo į Kuską iš toliau atkeliaujantys.


Puca pucara

Ketčujų kalboje 'puca' reiškia 'raudona', o 'pucara' - 'tvirtovė, stebėjimo bokštas'.

Šis miestas buvo pakeliui iš Kusko į kitą strateginį inkų miestą džiunglėse - Antisuyo.

Į šį miestą atėjome, kai kiek sustojo pilti lietus.

Tikriausiai gamta mūsų pagailėjo ir nusprendė, kad nėra ko šiems lygumų vaikams vėl 3,8 km aukštyje vargti ir pasiuntė tirštą debesį. Per 6 min. Puca Pucara apsitraukė balta migla.
Metas namo.

Gera buvo diena. Susipažinome su gabiųjų akmens meistrų miestais, negali nesižavėti kiek darbo ten įdėta. Rytoj giliau į Peru, toliau inkų pėdsakais.

O dabar - jūrų kiaulytės valgyt. Tai - tradicinis peruviečių patiekalas.
Ir kokos arbatos kibirą gersime :)



Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Balta balta kur dairais ir du seni geri pažįstami: Gullfoss ir Geizeris

Jau metas roges link namų sukti. Ir iš ties, rogės šiandien būtų buvęs bene geriausias transportas. Aplankysime Gullfoss ir Geizerį.

Karštos maudynės ir paskutinis šansas pašvaistėms

Faktas, kad esame visam svietui apsiskelbę, kad jau mums maudynės, tai nėra labai svarbu, subtiliai tariant. Bet net aršiausi skeptikai negali atsispirti pagulėjimui karštam terminiam islandiškam vandenyje. Lauke. Žiemą.

Ledo tunelis

Šiandienos pramogą teko perkelti 2 kartus, nes labai jau nedraugiški buvo orai, netgi pavojingi. Daug lietaus šiame regione grasino potvyniu, o dar baisusis vėjas. Laimei, dar užteko dienų - viskas pavyko!

Saulės lydimi iki Stokksnes. Su pauze prie Jokulsarlon lagūnos

O čia tikra nuotrauka?

Ledynas ir deimantai paplūdimyje

Šlapiausia diena Islandijoje. Visą dieną labiau ar mažiau lijo. O kai lijo mažiau, visvien vandens gavome - arba per jį ėjome arba paplūdimyje purslų vėjas atnešė.

Sėkmės zigzagai arba oi koks ilgas kelias namo

Per visą laiką Grenlandijoje sėkmę minėjom dažniau, nei paprastai. Kelionė namo užtruko...

Arktiniai augaliukai

Tradicinė apžvalgėlė prijaučiantiems botanikai - kas čia auga.

Kalniukas prie oro uosto - Quassussuaq (Lille Malene)

Turint gerą pusdienį - šaunus haikas, kurio pradžia - šalia oro uosto.