Grampians nacionalinis parkas

3 val. kelio nuo Melburno į šiaurės vakarus - fainas granito uolų parkas. Parke visos gražiausios vietos įrengtos taip, kad ir sunkiau judantys ar šiaip tinginiai galėtų pakankamai patogiai pasigrožėti kalnais. Patiko šiame parke sutikti įdomių Australijos gyvūnų, gerai, kad tuos keisčiausius tik mašinoje būdami matėme :)


Baroka apžvalgos aikštelė


Reeds ir Balconies apžvalgos aikštelės

Mes pajutome, kad kai iki apžvalgos aikštelės atvažiuojam mašina ir paeinam tuos max 500 m., mūsų tas objektas nesužavi - neužlipai pats į tą kalną, tai ir nedžiugina...
Ir ne taip senai visose šiose apžvalgos vietose buvo galima laisvai laipioti uolomis. Deja, įsigalėjus soc. tinklų/selfių kultūrai, tai tiesiog per daug pavojinga, nes dėl įspūdingesnio kadro durniai per daug rizikuoja ir nusisuka galvas. Oficiali aptvėrimų atsiradimo versija - nestabilios uolos ir nunykusi augmenija. Aišku, tame tiesos irgi yra...


MacKenzie krioklys

Kadangi neįdėjus pastangų ir prizai nedžiugina, tai nusprendėme iki gražuolio krioklio paeiti 9 km haiką palei MacKenzie upę.

Trys pastebėjimai pakeliui: pamatėm Australijai būdingą bushlands (krūmynų) augaliją. Kengūros mėgsta kakoti ant žmonių takų, o mes kaip tas geraširdis anekdoto berniukas, kuris šuduką gavęs džiaugėsi - tiek kakos, gal ir kengūrų sutiksim :)

Dar palaipiojom ant Fish falls (Žuvų kriokliai), kadangi ekspertas žuvų nepamatė, siūlom pervadinti.

Krioklio vaizdas didingas - vanduo nuo uolos krenta 60 m. Australai sako, kad šis krioklys - vienas gražiausių šalyje.


The Pinnacle (Viršūnė)

Fainas haikas per akmenynę. Tokia vieta tikrai tiktų Flinstounams gyventi. Pradžioje greit ateiname iki Grand Canyon (Didžiuoju kanjonu) vadinamos vietos. Mačius tikrąjį, šis nė iš tolo, nei iš labai arti nepanašus. Na bent skamba gražiai. Kai kur įrengtas takelis (gabaliukas netgi atrodė kaip geltonų plytų kelias :)) , kai kur jo nė nereikia - uolos nestačios, eiti papaprasta, lekiam.

Po gerų 30 min. - Tyliąja gatve vadinama atkarpa. Gražu - akmeninės sienos atrodo didingai. Ir čia gera - vėsu.

Alvydui tie išsikišę akmenys priminė Burdah arkos haiką Jordanijos Wadi Rum dykumoj, kur su Dinu pirmą kartą lipimą į plikus akmenis išbandė, nesusilaikė nepabandęs ir čia.

Ir pagaliau - prizas! Plokštinė, su įspūdinga panorama ir ant šlaitų kyšančiomis uolomis ja grožėtis. Haikas lengvas, po kelių valandų mašinoje - puiki mankšta.

Summa summarum
Laikas - 2.5 val.
Aukštyn - 300 m.
Trasos ilgis - 5 km.


Mount Rosea

Grampians išsirinkome vieną ilgesnį haiką, kuris atrodė įdomus. Toks ir buvo!
Pradžioje per mišką, kur eukaliptai meta žievę. Kartais ją ir pasidžiauna ant šakos :)

Milžinų žemė čia - kai pakankamai drėgmės ir saulės, žemė išaugina galiūnų.

Toliau takas atvedė iki pirmos šviesios panoramos ir nuvingiavo per baltą smėlį. Vis aukštyn ir aukštyn, vis mažiau medžių ir daugiau akmens ir krūmų. Lipimas smagus - takas nuosekliai veda aukštyn, kraštovaizdis kinta, toliai vis tolimesni matyt.

Priešpaskutinė atkarpa - vien dideli akmenys, tarp jų einame kaip pasakoje. Narnijos kronikų serijai būtų labai tinkamų vietų. Stebėt tako žymeklius reikia, nes kartais atrodo, kad keli takai eina.
Ir žmonių nematyt! Gal kad lipome popiet, sutikome tik 4 nulipančius ir dar vieną porą gerokai vėliau - smagiausi haikai, kai nereikia grūstis.

Visada klausiame ir klausome vietinių, kai svarbu žinoti, koks bus oras. Tądien, lygiai taip, kaip sakė motelio šeimininkė - koks oras bus tarp 10-11 val., toks išsilaikys iki 15-16 val. Akurat!
Paskutinėje atkarpoje link viršūnės vėjas ošė ir arčiau šlaito medelius drąskė vis smarkiau - paspaudėme greičiau ir jau sakiau: "man atsibodo, kada ateisim?" Šast ir matome finišą!

Gražu, gražu, tikrai verta eiti! Šiaip gana nedidelis kalnas, bet šiame regione didesnių nėra, taigi apylinkės nuo jo žiūrisi puikiai. 

Kaip orų deivė (juokais pasivadino motelio šeimininkė) žadėjo, apie 15.30 saulė jau nebedžiugino. Ant viršūnės ilgai nepabuvome - vėjas atginė debesų ir mus įtikinamai paskatino šauti žemyn.
Po pusvalandžio, nusileidus žemiau, vėjo nebesijautė ir ramiai grįžome iki mašinos.

Summa summarum
Laikas - 4 val.
Aukščio skirtumas - 470 m.
Trasos ilgis - 12 km.
Puiki diena.



Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Balta balta kur dairais ir du seni geri pažįstami: Gullfoss ir Geizeris

Jau metas roges link namų sukti. Ir iš ties, rogės šiandien būtų buvęs bene geriausias transportas. Aplankysime Gullfoss ir Geizerį.

Karštos maudynės ir paskutinis šansas pašvaistėms

Faktas, kad esame visam svietui apsiskelbę, kad jau mums maudynės, tai nėra labai svarbu, subtiliai tariant. Bet net aršiausi skeptikai negali atsispirti pagulėjimui karštam terminiam islandiškam vandenyje. Lauke. Žiemą.

Ledo tunelis

Šiandienos pramogą teko perkelti 2 kartus, nes labai jau nedraugiški buvo orai, netgi pavojingi. Daug lietaus šiame regione grasino potvyniu, o dar baisusis vėjas. Laimei, dar užteko dienų - viskas pavyko!

Saulės lydimi iki Stokksnes. Su pauze prie Jokulsarlon lagūnos

O čia tikra nuotrauka?

Ledynas ir deimantai paplūdimyje

Šlapiausia diena Islandijoje. Visą dieną labiau ar mažiau lijo. O kai lijo mažiau, visvien vandens gavome - arba per jį ėjome arba paplūdimyje purslų vėjas atnešė.

Sėkmės zigzagai arba oi koks ilgas kelias namo

Per visą laiką Grenlandijoje sėkmę minėjom dažniau, nei paprastai. Kelionė namo užtruko...

Arktiniai augaliukai

Tradicinė apžvalgėlė prijaučiantiems botanikai - kas čia auga.

Kalniukas prie oro uosto - Quassussuaq (Lille Malene)

Turint gerą pusdienį - šaunus haikas, kurio pradžia - šalia oro uosto.