Baltosios salos ugnikalnis - veikiantis ugnikalnis garų, pelenų, dūmų, akmenų ar purvo salvėmis pasipjaudo nuolat. Kartais smarkiau, kartais, iš pagrindinės salos žiūrint, beveik nepastebimai.

Kas šį kartą atsitiko vulkaninėje saloje yra labai baisu - po išsiveržimo joje žmonės baisiai apdegė, keletas berods buvo palikti saloje ir iki šiol nerasti. Tik po dviejų dienų gelbėtojai pradėjo skraidyti arčiau salos, nes buvo per daug pavojinga artintis.
Labai labai gaila jų ir jų šeimų.

Baisu, kaip veikia gamtos jėgos, bet šiuo atveju man baisi ir visa istorija. Kruizinės kompanijos turistus saloje išlaipina tiesiog kaip dar viename eiliniame uoste. Didelis klausimas ar jų įgulos turi reikalingą specialų supratimą ir pasiruošimą lankyti tokias vietas.

Mes White Island - Baltojoje buvome prieš mėnesį (nuoroda čia). Keliavome su kompanija, kuri daugiau nei 10 metų užsiima tik šiais turais. Ar jie nuspėtų ar sustabdytų ugnikalnio išsiveržimą? Ne, tikrai ne. Bet noriu tikėti, kad jie geriau apmokyti ir pasiruošę evakuotis ekstremalioje situacijoje.

Ar dar vyktume į tokią vietą? Hm... Sunku pasakyti, dvejonių būtų. Kita vertus, bijant ugnikalnių reiktų labai daug pasaulio išvis aplenkti: nuo Italijos iki Islandijos ar Indonezijos. Gyvename ant gyvos planetos ir kartais ji apie tai primena.

Liūdna, kad tiek rūpesčių gamta kelia šių gražių salų gyventojams. Bet kiwiai šaunuoliai, jie kantrūs ir atkaklūs žmonės, jie pažįsta savo krašto gamtą - patyrę žemės drebėjimus, potvynius ir gaisrus. Tikimės gamta nurims ir grįš stabilus gyvenimas.

Mums viskas gerai, kol kas viskas vyksta pagal naują planą. Dabar Queenstown oro uoste laukiame skrydžio į Auklandą. Ryt vakare iš Auklando kylame į Buenos Aires.
Ką tik atšaukė skrydį į Sidnėjų, tai laikykit čiūrus su mumis ;)