Uakačina (Huacachina) oazė

Ši daili nedidukė oazė - vienintelė natūrali (sukurta gamtos) pietų Amerikoje.

Atvykti čia paprasta - ji vos keli kilometrai nuo didesnio miesto Ica, tarp Naskos ir Limos.

Čia tikrai užteks gero pusdienio, kad spėtumėte pamatyti oazę ir dieną, ir vakare bei pasivažinėtumėte po kopas bagiais.


Vakaras

Pirmą vakarą lipome į kopas pažiūrėti saulėlydžio ir vakarinės oazės.
Kiek palipus gerai matosi smėlio bagių eskadrilė. Nemažai jų dar burzgina dyzelį varinėdami po kopas.

Sako apetitas kyla bevalgant. Nežinau, kaip su tuo valgymu, bet lipant į kopą tikrai kyla noras dar aukščiau palipti :)

Nemažai pakilome! Užlipome ant aukščiausios kopos!

Dingsta paskutiniai saulės spinduliai. Ir vienišo bagio šviesos dar blizga.

Žiebiasi vis daugiau šviesų, gyvenimas pereina į vakaro režimą - iš kopų grįžta į viešbučius ir barus. Dauguma statinių čia tam ir skirti. Sako, kad vietinių čia gyvena vos vienas šimtas.

Va ir tamsa. Gražu :)
Gerai matosi ir kelias iš Ikos - didesniojo miesto šalia.

Grįžę smėlį kratėmės iš visur - net ausys buvo smėlio pilnos!


Važiuojam į kopas

Ryte randame agentūrą, kur sutariame pasivažinėjimą, kol dar neįkaito oras. Dieną čia +35°C. Tuomet smėlis jau degina.

Dar reiks sumokėti ir mažą mokestį už patekimą į kopas.

Važiuojam? :)

Gera pramoga :)

Pauzė apsidairyti aplink ir įsitempusius raumenis pramankštinti.

Nupyškinam kelis kardus ir važiuosime atgal. Vairuotojas Antonio šakute užveda mašiną ir inovatyvų raktą pakiša po savo sėdyne. "Daug vagių Peru" - paaiškina mums.

Dieną oazė ne tokia romantiška ir net labai norisi iš ten kuo greičiau pareiti. Saulė negailestingai spigina ir smėlis degina kojas. Lekiam į pavėsį.


Valtele po ežeriuką

Grįžę lipome į kitą transportą ir pamatėme oazę paskutiniu įmanomu rakursu - iš ežeriuko centro.

Alvydas čia užfiksavo labai įdomų 360° kadrą - užsukite pamatyti.

Vakar vakare sėdėjome šios kopos viršuje.

Ežeriuke turškiasi vaikai ir paukščiai. Vieni kitų nebijo ir nepaiso. Štai koks įdomus ponulis ramiai tyko žuvelių.

Gera vieta dienelei praleisti. Gražu ir smagu. Tik liūdina daug šiukšlių kopose...



Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)



Naujausi įrašai

Balta balta kur dairais ir du seni geri pažįstami: Gullfoss ir Geizeris

Jau metas roges link namų sukti. Ir iš ties, rogės šiandien būtų buvęs bene geriausias transportas. Aplankysime Gullfoss ir Geizerį.

Karštos maudynės ir paskutinis šansas pašvaistėms

Faktas, kad esame visam svietui apsiskelbę, kad jau mums maudynės, tai nėra labai svarbu, subtiliai tariant. Bet net aršiausi skeptikai negali atsispirti pagulėjimui karštam terminiam islandiškam vandenyje. Lauke. Žiemą.

Ledo tunelis

Šiandienos pramogą teko perkelti 2 kartus, nes labai jau nedraugiški buvo orai, netgi pavojingi. Daug lietaus šiame regione grasino potvyniu, o dar baisusis vėjas. Laimei, dar užteko dienų - viskas pavyko!

Saulės lydimi iki Stokksnes. Su pauze prie Jokulsarlon lagūnos

O čia tikra nuotrauka?

Ledynas ir deimantai paplūdimyje

Šlapiausia diena Islandijoje. Visą dieną labiau ar mažiau lijo. O kai lijo mažiau, visvien vandens gavome - arba per jį ėjome arba paplūdimyje purslų vėjas atnešė.

Sėkmės zigzagai arba oi koks ilgas kelias namo

Per visą laiką Grenlandijoje sėkmę minėjom dažniau, nei paprastai. Kelionė namo užtruko...

Arktiniai augaliukai

Tradicinė apžvalgėlė prijaučiantiems botanikai - kas čia auga.

Kalniukas prie oro uosto - Quassussuaq (Lille Malene)

Turint gerą pusdienį - šaunus haikas, kurio pradžia - šalia oro uosto.