Šalis didelė ir įdomi. Daug istorijos, žmonių, spalvų, skonių ir įspūdžių.
Kusko architektūrinis kodas
Kusko centre nėra tradicinių prekės ženklų iškabų. Mariot, starbucks, kfc ar macdonalds - juodos raides baltame fone.
PAGARBA! Šaunuoliai peruviečiai - nepasiduoda mega kompanijų spaudimui ir išlaiko nuoseklų, švarų miesto veidą. Pagarba ×2.
Daug pagražinimo detalių: gatvių pavadinimai, šviesoforai, apšvietimo stulpai, pan.
Moterys
Kaip jau kartą rašėme, peruvietės neturi nei problemų, nei kompleksų dėl figūrų. Nesvarbu koks dydis ar formos - trumpi, aptrmpti rūbai yra pats gazas. Jeigu įsispraudei, vadinasi tinka!
Kad mūsų lietuvaitėms tokį pasitikėjimą savimi!
Vaisiai
Fantastika!!! Išbandėme daug dar niekada nematytų - labai įdomu ir skanu. Turbūt tokios įvairovės niekur keliaudami dar nematėme. Aplenkė kol kas lyderiavusią Tenerifę.
Sekančiose nuotraukose: žalias vaisius - čirimoja = kelionės atradimas! Toliau - kaktusų vaisiai, irgi labai patiko.
Vaisių, jų sulčių ar ledų mėgėjams čia - pasaka.
Turgus
Peruviečiai = Prekybininkai. Iš didžiosios P. Ką ten, iš visų didžiųjų raidžių!
Lenkia turkus, tailandiečius ir bet ką, ką esame matę. Tik čia kiek dažniau prekiauja moterys. Kalbins, siūlys, prašys nupirkti - tik tu, užsienieti, išsitrauk savo pinigų maišą.
Baisiausi prekybininkai - iš kaimo vaisių atvežę, ausis sprogdinančiais megafonais apsiginklavę piliečiai. Norisi bėgti nuo jų "3 už 10 solių" kriokimo kuo toliau.
Punktualumas
Labai nepastovus ir neprognozuojamas dalykas. Kaip lietus.
Limoje stresavome lėkdami į Bethoveno muzikos koncertą. Atvažiavome 19:55 ir bėgome, o visai be reikalo. Lauke eilė - 25 min. O koncertas prasidėjo ne 20:00, o 45 min. vėliau :)
Važiavimas autobusais
Atstumai tarp populiariausių vietų dideli. Skristi kartais brangoka ir ne visur įmanoma. Lieka autobusai. Yra įvairių, dideliems atstumams pritaikytų: su paprastom, 140°, 160° ir 180° atsilenkiančiom sėdynėm. Kiek sėdynė beatsilenktų, jeigu važiuoji žvyrkeliu ar duobėtais keliais (čia tai neišvengiama) patogumo nedaug bus. Iš Arekipos į Naską visą naktį važiavome autobusu. 10 valandų. Patikėkite, žinome ką sakome :)
Maistas
Kaip ir visa ko Peru - įvairovė plačiausia!
Nuo paprastų blankių (Alvydas neleido rašyti beskonių) vietinių patiekalų, iki restoranų, kurie pasaulio mastu užima 10-tą vietą. Išbandėme visą šį spektrą.
Tipiniai tipiniai vietiniai dalykai:
- be skonio bulvės ir kukurūzai. Nedovanotina, kai tokią įvairovę turi!
- mėsą ir žuvį perkepa riebaluose;
- labai labai skanus queso Andino arba blanco (Andų arba baltas sūris). Puskietis, pasūdytas, visada baltos spalvos. Daro iš karvės arba karvės ir ožkos pieno;
- valgo daug baltos duonos;
- pusryčiams - keptas kiaušinis + balta duona + gramukas sviesto ir džemo. Ir viskas... nu taip, po velnių, be skonio!..
Pvz. pienas iš skardinės. Skonis... WTF?!
Taigi maistui čia pinigų išleidome daug, nes norėjome su skoniu :)
Baruose dažniausiai vaišina keptų kukurūzų užkandžiu.
Šioje šalyje bent pusė dalykų yra inkų: duona, batai, agentūros, traukiniai, alus ir dar kas nori. Pavyzdžiui - Inkų kola. Jeigu dar kas pamenate sovietinio limonado "Buratinas" skonį - inkų kola man labai panaši.
Ką būtina paragauti šioje šalyje? Rekomendacijų turime daug, bet viena itin svarbi - nuo senų laikų tradicinis peruviečių skanėstas - jūrų kiaulytė. Nuveskite vaikus nuo ekranų :)
Tikrai skanu.
Porcijos. Dažniausiai labai didelės.
Ačiū, Peru. Už dar 1 kg. Šlovė džinsams. Dar atlaiko :)
Nuotraukoje - bliūdas Chupe de Camarones. Arekipos pasididžiavimas - sriuba su krevetėmis. Labai skanu.
Dar du būtini paragauti: iš fermentuojamų kukurūzų gaminamas gaivus gėrimas - čičiamorada ir, žinoma, energingoji kokos arbata.
Peruviečiai daro daug žuvies patiekalų, ne tik seviče. Manom, kad grįžę žuvį kepsim 2 kartus iš 10.
Nuotraukoje - upėtakio karpačio.
Ir mėsą kepa. Gerai kepa!!!
Esame vandenyno pakrantėje, jūros gėrybėmis giriasi daugybė vietų... neatsilaikėme! Ragavome visko :) Ale omaro niekas geriau neparuošia, nei Alvydas. Su meile ir pagarba, ir labai labai objektyviai vertinu. Alvydo ruoštas omaras su Termidor padažu - nieko nėra geriau!
Bulvės. Kadangi ši daržovė artima lietuvio širdžiai ir skrandžiui, reikalingas atskiras paminėjimas. Peru save vadina bulvių šalimi, nes augina daugybę rūšių. Ir labai gaila, bet jų ruošti, tai ne velnio nemoka. 3 būdai: išvirti, išvirus vėliau iškepti daugybėje riebalų arba iškepti šaldytų fritkių. Prieskonių? Oi ne, negalima!
o kokį gėrį būtų galima paruošti iš šių gražuolių!
Maido
Limoje aplankėme ir vieną geriausių kada bandytų restoranų - 10 vietoje pasaulyje reitinguojamas Maido.
Reitingų yra visokiausių, kuris rimčiausias sunku pasakyti, bet restoranas ypatingas - faktas.
Išbandėme beveik visus Nikkei peruvietiškai - japoniškos virtuvės sušius, puiku! Ir skoniai ir prezentacija.
Dar gavome paragauti Velnio pirštų :) Šie, skoniu aštuonkojį ar midijos hibridą primenantys, gyvukai kaip kriauklės auga ant akmenų.
Atėjome nežinodami, kad čia vietas rezervuojasi prieš du mėnesius. Bandėme savo laimę - laukėme. Ir sulaukėme - gavome vietos prie sušių gamybos baro. Geriau nebūna!
Keliai ir pakelės
Kur bevažiuosi, reikalas panašus. Kelių būklė - vidutinė. Pakelės - 80 proc. šiukšlinos. Baisu.
Tualetai
Kabinose popieriaus dažniausiai nėra - atsivyniokite iš vieno rulono prie įėjimo. Taigi gerai apgalvokite kokiais tikslais einate! :) Arba, jeigu tualetas mokamas, jums paduos jau atvyniotą porciją. Tas pats ir Bolivijoje. Bet čia viskas ok.
Ko niekaip nesupratau - kada išeisite iš kabinos moterys dažnai laukia vos per žingsnį nuo durų. Kas per @&$&$*%?
Žaluma
Peru - žalia žalia šalis. Nuo Amazonės iki Andų - viskas gyva žalia. Patiko mums ir sostinėje kuriama žaluma. Čia karšta, bet prie pastatų sukuriamos augalų sienos suteikia gyvybės ir gaivumo.
Antroje nuotraukoje - kaip daro šias sieneles. Dovanokit, nepavyko nufotografuoti vertikaliai.
Mobili valiutos keitykla
Buenos Aires tikrai užkniso pakampių valiutų keitėjai, ant kiekvieno kampo siūlantys itin palankiu turistui kursu (aha...) pakeisti stabilias valiutas.
Verslūs peruviečiai į šitą reikalą pažiūrėjo rimčiau - centre gatvėse stovi legalios, oficialios gyvos valiutos keityklos.
Šunys
Peru beveik nematėme benamių šunų. Dažniausiai visi turi namus ir šeimininkus. Štai kokį gudrutį užmatėme prie parduotuvės :)
Ar haikinti be gidų?
Jeigu sugebėsite rasti kelią vadovaudamiesi tokiais kukliais nurodymais, kaip nuotraukose apačioje - prašom! Mudu nemėgstam eiti į kalnus su gidais, bet šioje šalyje tai buvo neišvengiama ir, finale, geras sprendimas.
Patiko? Nepatiko? Mums įdomu, ką jūs galvojate ;)