Jau ilgą laiką važinėjome po lankytinas vietas, o kojytės jau nerimo ir norėjo vėl kur nors lipti.
Vakar smagiai prasiėję iki krioklio, važiavome namų link ir visai netyčia pamatėme aukštai ant uolos kabančius burbulus.

O šie burbulai - ne milžinų drugelių kokonai, pasirodo tai - viešbučio kambariai! Ir jie kabo 400 metrų aukštyje.

Reikalas ypatingas, kodėl nesužinojus daugiau? O pasirodo čia ir yra visko daugiau! Yra via ferrata, nusileidimas lynais, ne tik viešbutis.
Kas yra via ferrata? Itališkai tai - metalinis kelias. Taip vadinamas kalnų maršrutas, kur įrengti metaliniai lynai, laipteliai, kopėčios, kabliai ar kt. pagalbiniai praėjimai kaip kabantys tiltai ir pan. Italai pradėjo juos įrenginėti Alpėse Pasaulinių karų metu.

Klausimo "ar varom?" nė nebuvo. Tiktai kada? Geros pora valandų ir naujas planas padarytas.
Ponios ir ponai, gal porcijėlę adrenalino? :)

Ryte nekantrus startas - greičiau važiuojam :)
Pradžia - kaip ir turi būti: gauname įrangą, instruktažas, tualetas ir sumuštinis pietums.

Pirmiausia turime užlipti ~400 m. aukštyn ir tuomet greituoju būdu nusileisime žemyn viso 2,8 km!

Lipimas nesunkus, bet kai kur status. Tam įrengti lynai, o mes turime karabinus saugumui. Smagu taip palaipioti. Prisimename, kaip pirmą kartą išbandėme via ferratas Italijos Dolomitinėse Alpėse. Ten buvo gerokai rimčiau - adrenalino porcija buvo gera :)

Pakeliui mus instruktorius įspėjo, kad šiandien vyksta jų pratybos, taigi neturėtume išsigąsti, jeigu pamatysime lynais ar neštuvais nukeliamą žmogų ar dar kokią komplikuotą situaciją.

Matote, kur rodo Jūratė? Ten pirmasis nusileidimas, lipti visai nebedaug.
Viso jų bus 7, nuo 150 iki 700 metrų ilgio.

Užlipome. Pertraukėlė pietums ir instruktažo priminimas. Kas ypatinga šiuose nusileidimuose - gauname rimtas apsaugines pirštines ir skriedami patys turėsime valdyti savo greitį, kur reikia daugiau ar mažiau stabdyti lyną prilaikydami ranka. Todėl turėsime atidžiai stebėti ir sekti kitame gale laukiančio instruktoriaus signalus.

Jūratę jau sega pirmam skrydžiui. Gavo ji ir kuprinę ant pečių, kad svorio daugiau turėtų.

Pirmąkart Jūratė pastabdė kiek per daug ir per smarkiai sulėtėjo prie finišo. Gerai, kad nepakibo viduryje :)

Gaila, kad prasidėjo lietus ir nepanašu, kad artimiausiu metu baigsis. Šlapiais lynais čiuošime greičiau, taigi gali tekti rimčiau stabdyti.

Antrasis nusileidimas sekėsi puikiai - pataikė į tarpą tarp kalnų :)

Trečias nusileidimas - ilgiausias - net 700 m. Jau ir be lietaus finišą sunkiai matėme, o dabar visiškai nebematyti. Br... :)

Pasirodo, trečiąjį nusileidimą žmoną išsiuntė su instruktorium, kad daugiau svorio turėtų ir iki finišo atvažiuotų.
O taip net fainiau! Skrendi greit ir gali dairytis, nereikia instruktoriaus nurodymų pilnomis lietaus akimis stebelyti :)

Gaila, kad vis stiprėjantis lietus mus irgi greičiau vijo žemyn.
Labai smagus buvo pusdienis, tikrai rekomenduojam tokią pramogą.
naturavive.com