Dar vienas gražus šviesus rytas, kai kylame anksčiau ir lipame į atsparųjį autobusą - važiuojam į šalies gilumą. Tikslas - Thorsmork slėnis, draustinis.

Tai dar vienas iš 5 dienų trasos taškų, kur mes pabandysime nueiti dienos atkarpą ir surinkti tris žvaigždes iš 5.

Slėnis pavadintas Griaustinio dievo - Thor garbei. Jis buvo svarbiausias vikingų (islandų protėvių) dievas, jį laikė supratingu ir patikimu - žmonių dievu. Gavus dovanų tokią gražią dedikuotą vietą kas nori būtų malonus ir supratingas :)

Valanda dvidešimt minučių ir atriedam atidundam iki tikslo. Kas iškart matyti, kad ši vieta visai kitokia, nei Landmannalaugaras - jis daug giliau salos centre. Čia labai žalia, ir žemė kitokia. Kai ten visa paletė mineralų spalvų, čia tiesiog juoda - susitrupinusi sena lava.

Kadangi slėnį vagojantis vanduo pastovios vagos neturi, islandai sumastė basiai protingus kilnojamus tiltus su ratais. Ryte pabundi - upelio vaga nusisukusi - prikabini tiltą prie savo džipo ir sutvarkai praėjimą. Viskas paprasta :)

Po 15-20 min. slėnio lygumos pradedame kopti aukštyn. Pro akmenis, uolas, berželius, kai kur ir laipteliai yra, bet viskas taip statokai. Jūratei kai kur ir keturiom teko ropštis.

Metas pietums. Makaronai? Iš kavos termoso? Su šaukštu? Duokite čia!
Su vaizdu į Thorsmork'ą nuo Valahnuksbol kalno - skaniau nebūna.

Didingo Myrdalsjokull ledyno tirpstantis vanduo kalnais teka žemyn ir išvagoja slėnį savita kraujotakos sistema.

Kaip čia žalia! Viskas, visiškai viskas apaugę sodria samana. Sako, kad ir žiemą čia taip pat, tik dar balto sniego pabarstyta.

Įspūdingiausią šio haiko vietą jau pamatėme, dabar lieka paprastesni vaizdai. "Paprastesni" :) Šioje saloje nieko paprasto nebūna. Einame gražiausiu tarpekliu - tolyn matyti kalnai, dar toliau ir lygumos, o kol kas po kojomis - upės išgraužtas tarpeklis. Alvydo mylimiausias formatas - vienoje pusėje kalnas, kitoje - vanduo.

Matosi, kiek dar reiks pareiti žemyn iki slėnio apačios, taigi pats laikas susiveržti batus.

Labai gerai takelis pramintas. Kai kur toks nelabai fainas - kur kokios nuošliaužos nuėję, bet labai komfortiškai žygiuojam aukštyn, žemyn, aplink vieną kalniuką, antrą, trečią...

Islandai turistų prašo: "Take nothing but pictures. Leave nothing but footprints. Kill noting but time". Lietuviškai - su savimi pasiimkite tik nuotraukas. Nepalikite nieko, tik pėdsakus. Nežudykite nieko, tik laiką.
Klausėme jų ir nerinkome vietinių gražuolių. Grupelė rusų manė kitaip ir į autobusą parsinešė pilną striukę - improvizuotą krepšą -grybų. Gal labai alkani buvo...

O mes šiandien pajutome naują nepažintą dalyką - įspūdžių nuovargį. Kūnai nepavargę eiti, nei kas skauda, viskas gerai. Bet jaučiame, kad matomas grožis taip nebedžiugina. Turbūt čia kaip su narkotikais - pripratome prie įspūdžių dozės kasdien. Tik mums ne didesnės dozės norisi, o, tikriausiai, dienos poilsio. Nuobodžios ramios dienos, kai skaitliukas galėtų nusinulinti ir vėl krykštautume.

Todėl labai gerai šiandien tie pakeliui sutikti grybai tiko - patraukė dėmesį ir davė užsiėmimą.

Pasirinktą trasą nuėjome pakankamai greitai, per miškelį grįždami į slėnį priėjome stovyklą ir mažytę parduotuvę/kavinę, kur gavome skanios kavos.

Slėnyje tuo metu žemyn nusileido debesys ir ledyno priekyje beveik nebematyti.

O kadangi prie autobuso atėjome kiek anksčiau, nei kiti keliautojai, kaip tik liko laiko pasitreniruoti su laitseiberiais. Taip, taip - nėra tokio žodžio, bet kad nesiverčia liežuvis lietuviškai šviesos kalavijais vadinti :)

Tikrai, tikrai reto grožio vieta.

Summa summarum:
6 val.
14 km trasa
300 m aukštyn.